nurėžti

1 nurė́žti, nurė̃žti, -ia, nùrėžė 1. tr. SD¹150, K, DŽ nupjauti, nukirpti dalį iš viso gabalo: Nurė́žiau galą audimo J. Tik žiūrėk, nenurė́žk kažno kaip Ssk. Aš tau nurėšiu, tuto, baltas drobeles, tuto (d.) Tj. Tamsta nurė́ši du metrus šito audeklo Žvr. Atnešė kita lašinių plaštaką nurėžusi LzP. Kreivai nurė́žiau stiklą Rk. Mikoniokas nùrėžė stiklą – ir mūsų mašina nebekiaura Slm. ^ Bepigu iš svetimo kailio nurėžti plačios naginės LTR. Iš pašto nė kokios žinios nepaėmėm, lyg rėžte kas būtų nurėžęs Pt. Kur tik mėšlu pakrupota – javai kap nurė́žt (labai žymu, skiriasi, kur tręšti, kur ne) Rod. Rugiai geri, kap nurė́žt Rod. | refl. tr.: Tu dar, paskutinioji, nusirė́žk kasą Krš. ║ sumažinti (sklypą): Nurėžti žmogui asmeninį sklypą, nubausti jį – didelio mokėjimo nereikia sp. 2. tr. nubrėžti, nudrėksti: Kūleliai brūkš ir nùrėžė duris, kaip nešė Slm. Vienai [pušiai] kad duota [perkūno] – žievė teip ir nurė́žta Ob. 3. tr., intr. įspausti ruožą: Sliedelis nurė́žtas dviračiu Dglš. | Kap suklėstė vežimą, tai nurėžė ir nurėžė (nuvažiavo, ratais rėždamas) per pievas Rod. 4. tr. apvesti (liniją), apskrieti: Apskritus, lyg kaip cirkeliu nurė́žtas KII372. 5. tr. Ktk nupjauti, nukirsti: Šiandien didelį šmotą pievos nurėžiau Lbv. Ar nurė́šit ryt rugius? Km. Paspaudę visą lauką rugių nurėžėm per vieną dieną rš. Nurė́ža eglę ir prisirenka šiuškių Vdk. Abu senu beržu nurė́žė GrvT54. 6. tr. griežtais žodžiais nutraukti, nukirsti (kito kalbą): Jis rėžte nurėžė tam nepraustaburniui šnektą rš. 7. intr. nudiegti: Nurė́žia par kriūtinę kai peiliu [, sužinojus blogą žinią] Klt. Net par kriūtinę nurė́žė, kai pamačiau šitą žmogų Klt. 8. tr., intr. padeginti, padirginti (gerklę): Čia tai kas kita, tai nors nurėžia [degtinė], o ką ta buiza, tai čia man šioks gėrimas! Ašb. 9. intr. numigti: Buvo pogulio gal nurė̃žęs gerai? Slm. \ rėžti; aprėžti; atrėžti; įrėžti; išrėžti; nurėžti; parėžti; perrėžti; prarėžti; prirėžti; surėžti; užrėžti